ištrinti


ištrinti
ištrìnti, ištrìna (ìštrena), ištrýnė tr. K, Š, Rtr, ; Q63, R, , M, L 1. Klt trinant ištepti: Svogūnu ìštrini duonkubilį, ka skonis jau būtų Šln. Akmenim diečką kopūstam iššutina, medum ìštrina Klt. Ištrìnti grindis vašku 1. Degutu ištrýniau čebatus, kad minkštūs būt LzŽ. Kai pasiuva naujas nagines, reikia gerai pelenais ištrinti, tai stipresnės bus LTR(Nj). Žvėrelį nulupi ir biškutį su druska ìštrini Sk. Liepė tuos siūlus ištrint vašku, kad duotų garsą Nm. Lašiniais ištrìndavo blauzdas, kad nesuskilt Krs. Visus prieskonius sudedi sudedi, druska biškį ìštrini [mėsą] . Druska ìštrinam žarnas – gražios, baltos pasdaro Ad. Su kumpariniu spiritu ištrýniau ištrýniau tą sparnelį [vištai], daba, veizėk, pera Brs. Lašiniais teliokui reikia gerklė ištrìnt – geriau gers Klt. Norint išgydyti ramatą (reumatą), reikia nusinešt į pirtį notrių ir joms skaudančias vietas ištrint LTR(Ob). Aš ją ižtrýniau vaistais jau savais (ps.) Pls. Kur aš eisiu su nose ištrýta [tepalu] Jrb. Ūkinykas, parbėgęs vėl namon, ištrynė vėl savo laukį purvynu BsPIII309(Ldvn). Kolofonija (kanifolija) ištrìnti, išsakuoti 265. Ištrìnti plaukus kvėpalais (iškvėpinti) NdŽ. Ištrìnti magnitu (įmagnetinti) . | Žąsys žvyru ìštrina skilvį (prisilesa žvyro, kad geriau virškintų) Ds. | refl. tr., intr. Sut, Š, Rtr: Išsitrýnė sąnarius spiritu 1. Ir ant karšto pečio paguliu spiritais išsitrýnus – niekas nepadeda Krs. Su kiaušinio tryniu išsitrýniau [galvą] Kp. Išsirauk, Mariute, česnakėlių, išsitrink, Mariute, akytėles: mažgi tau ašarėlės ištekėsa NS560.trinant išgydyti: Reikės trinti, kol ištrìnsu visus skausmus Krš.kuo nors išbrūžinti: Jam nepritiko, kaip kaimiečiai daro – pilti taboką į išdirbtą avino makį arba į pelenuose ištrintą kiaulės pūslę M.Katil. Tau lieps su subine lubas ištrìnti, tai reiška – su krėslu (apie tokį žaidimą – galvosūkį) Lpl.LL297 iššveisti, iššiūruoti, nubrūžuoti: Tarnaitė sausa mazgote ištrýnė grindis NdŽ. Šluotražiais padlagą ìštrini – šviesu Slm. Kambariai, arba kaip sakyta, stubos, visada išplauti, ištrinti, grindys baltos I.Simon. Mergės, kad rytoj būtų ne tik seklyčia, bet ir kamaros priemenė su ražu ištrinta! M.Katil. Tą vietą sėdėtąją šluotražiu ištrinsu, o kumelės stovėtąją sąšlavoms užpilsu LTR(Šn). Kur našlelis sėdėjo – raželiu ištrynė, kur bernelis sėdėjo – rūtelėm išpynė LTR(Vkš). | refl. tr.: Reiks išsitrìnt padlagas Klt.SD1199, SD409 nušluostyti: Ištrìnt veidą reikia LzŽ. | refl. tr.: Skaročius išsitrìnt buvo tokis LzŽ. 2. N, I trinant pašalinti, išdildyti ką parašyta, nubrėžtą: Kada tų namų mergina užtėmijo, kad duryse įrašyta, iš savo durų ištrynė, o į kaimynų duris įrašė BsPIII15(Nm). Trintuku ištrìnti piešinį 1. Ištrynęs parašą aną, kursai buvo prieš mus įstatymuose, ir nukėlė jį iš vidaus prisegęs jį kryžiausp BtPvKol2,14. | refl.: Cheminis pieštukas lengvai neišsìtrina 1. | Tos [senų dokumentų] raidės beveik išsitrýnusios Pžrl.ilgai vartojant ar per ilgą laiką išdilinti, išzulinti: Vėjai ir darganos ištrynė vardus ir metus [nuo antkapių], ir nežinai, kas ir kada čia atkeliavo, įsikūrė amžinam poilsiui . Ištrìnti skatikai NdŽ. | refl.: Ižsitrina kas, iždilsta SD409. Auksinių piningelių liuob greitai išsitrìnti ližmos Lnk. Žadu tept (dažyti) padlagą virtuvė[je] – kad labai išsitrýnęs Mžš. Čėdiju gi vis grindis, kad ne teip išsitriñt Kp. 3. trinant išgauti, įžiebti: Laužas buvo uždegamas ištrinta iš medžio gabalo (gauta zulinant medį) ar įskelta titnagu ugnimi sp. 4. išbraukti: Aš tą iš mano knygų ištrinsiu, kuris priš mane sugriešija BB2Moz32,33. 5. N, 1 trinant, gniaužant išskalbti, išmazgoti, išgrumdyti: Ištrìnk sustyrusius nuo šlapumo autus J. I švariai būdavo, i nusiplaudavo [skalbiniai]: ištrìnsi par vieną šarmą, par kitą šarmą, išvirinsi . Reik išvirinti tus baltūsius (baltus skalbinius) – didumą tik ištrýniau Trk. Susimerkusi viską turu ištrìnti, nerauginsu Krš. Jis ìštrena [skalbinius], o aš skalauju, gręžiu Grd. Ka teip įnešioja tuos drebužius, ka nė ištrýt negali Nm. Ìštrini rūbus, tai būdavo kiauri delnai . Nosinius ištrýniau baltiteliai Krž. Ištriñtum abrūsiuką kokį – valkiojies dyka Klt. Priešpiet gal kaip nebūt ištrìnsim [žlugtą], o popiet važiuosim velėt Dbk. Ištrìnk pamuilõs skarelę Ktk. | refl. tr., intr.: Muno rankos stipros: išsìtrenu dar viską Krš. Patrink pėtmą drabužio, bene išsitrins J.KI147 grumdant, skalbiant pašalinti, išvalyti: Kaip tu sutras ištrìnsi be muilo? Šmn. 6. trinant nugrūsti, nukrušti, kad nukristų luobos: Ìštrina [salyklą], ka tų daigų nebūtų, i par vėjį parleidžia Sk. Sudygsta [salyklas], tai išdraskai, ìštrini su rankom Kpr. Nusinešdavom tą kašę į Nemuną, tei gražiai ištrýdavome žuvikes (nubraukdavome žvynus), jąsias išdarydavome [p]PnmŽ. ║ refl. Bdr turėti ypatybę trinant spaliams atšokti nuo pluošto: Ka išmirko, išsìtrina gerai [linai], tai tadam traukia oran ir vėl kloja tuos linus eiliom Ps. 7. trinant, maigant išminkštinti, išliauninti: Išraugina, ìštrina kailius – minkšti tam kartui Sk. Ìštrina kailį, keturlinką sudeda ir deda bačkosna Eiš. Ištrýnė rankosa autus ir apsiavė Rod. 8. N trinant išlukštenti, išaižyti: Ižtrinu grūdą SD415. Jis ir delnais rugius ištrint LMD(Vlk). Varpas papylėm, padžiovinom, rugelius ištrýnėm Tvr. [Grūdas] par vasarą iškeravęs, išaugęs, – rudenyj nuėmęs ir ištrynęs čielas rieškučias Sln. | Jis, ištraukęs varpą, pirma apžiūrėjo ją, paskui ištrynė ir pradėjo girti grūdus . Jo pasiuntiniai išrovė varpas bei valgė ir ištrynė jas rankomis CII290. Čia rūškynės sėklinės – ìštrinu ir pasisėju Graž. Ka jau patrins gaspadorius, ka ištrìns iš to kailio, tad jau rinkti reiks anus (linus) Bdr. | refl.: Grūdas žiedažvyniuose laikosi palaidas ir gana lengvai iš jų išsitrina . Nukultos dobilų galvutės greitai atidrėksta, ir iš jų sunkiai išsitrina sėklos . 9. 1 sumaigyti, sugrūsti, padaryti vientisą masę: Tą užtriną ištrìnsi ištrìnsi to[je] bulvynė[je] i srėbsi Bdr. Silkės kramę iškepė ant anglia, tujau ìštrina, cibulės įpjausto Krt. Paėmė, sugrūdo kanapius, ištrýnė – i pienas geriausis, skaniausis pienas Lk. Sugrūs tus kanapius i po tam vandens an[t]pils, ištrìns anus Kv. Pritrupina svogūnų bliūdukan, druskos užpila, ìštrina ir verda Kpč. Pagerytą pyragą kepdavo: prideda kiaušinių, ìštrina su cukrum Pv. Šitą varškę su kiaušiniais ìštrinu, paverdu Kp. Neskustų bulbų duonon dėdavo: ìštrina par sietą Klt. Išviriau košę ir retan bliūdan ìštrinu šaukštu Žl. Debesylų šaknis gerai suvirinus ištrinama per rėtį . Gal ištrìnsi mieles? Ėr. Pirmiausia dažus reikia gerai ištrinti truputyje minkšto šilto vandens . | Tiek mušėsi, ir kiaušinius ištrýnė, paskui neperėjo [gandrai] Graž. | refl. Varn: Neišsìtrina [varškė] – tokia ir bus su gurguliukais Kp.refl. maigant išsiplauti, išsivalyti: Plaudžiasi per vandinį [sviestas], šaukštu mediniu išsitrina gražiai Sn.sumalti: Ištrìntas būs grūdelis, iš savo kailio išnertas Lk.maigant išspausti, ištrėkšti, išsunkti: Iš kanapių, iš sėmenų alyvą ìštrina Škt. 10. išgraužti: Ištrýnė [kopūstų] lapus kirmėlės Klt. Besinešant pupas ar žirnius sėt, nereikia jų valgyt – derlių dirvoje kirmėlės ištrins LTR(Tvr).išėsti: Jau karvės ištrýnė siečką Grv. 11. ištrypti, ištrempti, išmindžioti: Įleisiu jus in daržą – man daržą ištrìnsit Srj. Caro raiteliai stovėjo kieme – ištrýnė rugius Alv. Eglė apkandžiota, o šernų aplink išvaikščiota, ištrìnta Pg. Išilgai ištrýnė visą grybieną Grž. Gal ir būt uogų, ale gi vaikų ištrìnta Mlt. Prie Tetirvinio (ežeras) jau gražiai ištrìnta (išuogauta) – sunku uogelę rast Slk. Tris žolynus numynė ir rūteles ištrynė LTR(Žž).išguldyti, priplakti: Dar̃ dalgėm pakirtėja [javus], kur ištrìnta būna Dg.išganyti: Karvių ištrìnta, išgraužta, nei kur arklys deda Klt. Dirvų kad ir daug, ale ištrìntos juodan padan Sdk. Galvijai visas pakrūmes ištrýnė – niekur nė žolelės Mlt.1, Ėr važinėjant suplūkti, sukietinti, išvažinėti: Giliai ištrìntos vėžos NdŽ. Čia dabar kelias ištrìntas, gerai važiuot Pc. Kelias ištrintas, koc armotas vežk Vrnv. | prk.: Jei nori draugijoje nieku nebūti, mokinkis išgarbinto vinto! Tą vieną svarbiausią pašalinęs kliūtį, sau stosi ant kelio ištrinto Mair. | refl.: Jei nepusto, kelias greit išsìtrina Ėr. 12. Lp, Gs nuspausti, numygti, nugulti: Kiaulė paršus ištrýnė Dkš. 13. išžudyti, sunaikinti: Iššaudė, ištrýnė jas (žydžiūtes) Sn. 14. ištepti, išpurvinti, išmurzinti: Mano gi suknelę ištrìnsit Kpč. Marškinius ištrýniau suodžiais Švnč. Nugarą ištrýniau visą in pečių Klt. Linelius roviau, rankeles ištryniau, nuejau in mareles, nusiploviau rankeles LTR (Mrc). | refl.: Išsitrìnsi – neik [prie avių] Pls. Išsitrýnęs kap skudurų karalius Alk. Kuris dasilytės smalos, išsitrins BPII422. ^ Baltas greičiau išsitrina negu juodas LTR(Srj). Pati išsitrynus, tai ir kitus trina LTR(Mrc). 15. prk. padaryti netyrą, nuodėmingą, subjauroti: Tu mano patalą ištrynei tavo užkopimu BB1Moz49,4. Tokia moteriškė nebus aptepta (paraštėje ištrinta), bet čysta BB4Moz5,28. | refl.: Jūs pagal prisakymus savo tėvų negyvenkite ir jų tiesą nedarykite ir iš jų deivių neišsitrinkite BBEz20,18. Ir ėmė tam plebonus, kurie nebuvo išsitrynę (apsitepę), bet stipriai zokane pasilikę BB1Mak4,42. 16. dėvint, vartojant padaryti, kad išretėtų, išdundėtų (apie audeklą, drabužį): Ižtrintas SD420. Drabužis su ištrintoms alkūnėms . Da ištrìnsiat [kelnių] dugną, pakol išsimokysiat Klm. | refl. N: Eini į bažnyčią su suknele, kol išsìtrina Lb. Skrandėtas [rankšluostis] yra kitoks, ans išsìtrina greit Trk. 17. padaryti paviršių lygų, nugludinti, nušlifuoti: Ižtrinu, gluodinu, šveičiu SD368. 18. suvynioti (siūlus į šeivas): Neištrýniau [siūlų], nėr in ko vija Klt. 19. išminti mintuvais: Išdžiovinę linus veža ištrìnt Šlčn.atskirti kokiu įrankiu (spalius): Kad linelius myniau, aš spalius ištryniau KlpD15. Kap išmina [linus], spalius ištrina klastytuve Dv. | refl.: Išsìtrina kiautai, lieka linai PnmŽ. 20. N, PnmŽ su kočėlais išlyginti, išbrūžuoti: Padaryti kočylai rumbuoti – ištrìndavo Všk. Su kočėlais sukočioji, ìštrini [drobinius]: būdavo kad minkštūs, kad gražūs! Alz. Kočėlas yr: tę ìštrina jas (drobes), i baltos Jdp. 21. iškratyti, išdrabstyti (mėšlą): Nū reikia ištrìnt mėšlas, ba ryt anksti eisiu art Lz. 22. prk. išniekinti, išgėdinti: Ji kareivių išvalkiota, ištrìnta Mrj.refl. išsivalkioti, prisipaleistuvauti: Išsitrýnusi pakampiais su vaikiais, – daba jau šventa dedas Kv. 23. refl. kurį laiką pragyventi, prabūti: Išsitrýnė kelius metus mieste, būk tai mokės, bet nieko iš jos neišėjo Dbk. Par žiemą išsivailinau, išsitrýniau – ir sveikesnė Škt. Vieniuoleka metų čia išsitrýnė, Vilniuo[je] penkius Krš. 24. refl. išsiversti, prasimanyti: Gauna lig keturių šimtų – tik tik išsìtrena Šauk. 25. refl. prk. išsisukti: Išsitrýniau nu karūmenės, piningais pasimokėjau Lk. 26. SkŽ294 tech. išmagnetinti (juostą, įrašą). 27. I prk. panaikinti, išdildyti: Ištrìnti įspūdžius 182. Praėję metų metai ištrynė iš mano atminties tėtulio vaizdą P.Cvir. Metai, darbai, rūpesčiai daug ką ištrina iš atminties . Tie pokario metai taip įsiėdę į širdį, ir tik mirtis, matyt, juos ištrins V.Bub. Neištrinsiu vardo jo iš knygos gyvenimo GNApr3,5. Idant jų vaikai ir moterys nebūtų nuvesti, jų miestai neišpūstyti, jų šventybė neištrinta (paraštėje išpūstyta) BBJdt4,9. Tasai tai yra Avinėlis Dievo …, kuris turi nešiot ir ištrint nuodėmes viso pasaulio DP18. Dievas mūsų, kuris ištrynęs prakeikimą, dovanojo mumus gyvatą amžiną DP506. Žmogumi stotisi teikeisi,… idant griekus svieto ištrintumei MKr1. \ trinti; aptrinti; atitrinti; datrinti; įtrinti; ištrinti; nutrinti; patrinti; parsitrinti; pertrinti; pietrinti; pratrinti; pritrinti; raztrinti; sutrinti; užtrinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • ištrinti — ištri̇̀nti vksm. Trejùs metùs prasitrýnė miestè ir niẽko nenùveikė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ištrynioti — ištrỹnioti KŽ 1. iter. dem. ištrinti 1: Su šnapsu gerai ištrỹniok, rasi praeis, nebaugs [votis] NmŽ. ║ Visur išploviau, visus kampus ištrỹniojau NmŽ. 2. iter. dem. ištrinti 4: Yra cenzūra, kuri gali reikalingas vietas ištrynioti A1884,146. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištrynimas — ištrynìmas sm. (2) NdŽ, DŽ1 → ištrinti: 1. LL297. | refl. Sut: Gali čia pagelbėti išsitrynimas krūtinės tarputinu (terpentinu) rš. | refl. KI151. 2. Q63, N, TTŽ, LTEX462 Guma ištrynimui KŽ. Nei demių, nei ištrynimų rašomajame darbe negali būti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištrainioti — NdŽ, KŽ; M 1. Š, BŽ484 iter. ištrinti 1. | refl. Š. 2. iter. ištrinti 11: Gyvuliai visas ganyklas ištrainiojo Pbr. 3. refl. Krs išsipurvinti. 4. refl. iter. ištrinti 23 (refl.): Mun sunku vieną dieną išsitrainioti be darbo Kal …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgniaužyti — tr. 1. ištrinti, išspaudyti: Tą košę išgniaužyk išgniaužyk ir išversk ant sietrėčio Pc. Gerai išgniaužyk, kad nebūtų cielų bulvių Yl. 2. išskalbti, ištrinti (žlugtą): Šiądie išgniaužyk, o ryt išvelėsi Prl. Ateik, padėsi išgniaužyti beliznos Krsn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsukti — išsùkti, ìšsuka, o (ìšsukė) 1. tr. K, M, Š, LL289, Rtr, NdŽ sukant išimti, ištraukti, pašalinti ką įtvirtintą, įsuktą: Išsùkti (sraigtą) BŽ77. Išsùksiu su grąžtu vinį, ir parskils medis J. Dominykas nieko neatsakė, pypkę iš dantų ištraukė,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutrinti — nutrìnti, nùtrina, nutrynė K, Š, Rtr, KŽ; H153, R9, MŽ11, Sut, N, M, L 1. tr. BŽ191 kuo nors trinant nuvalyti, nušluostyti, nusausinti, nušveisti: Nutrìnk lentą, suolą DŽ. Kiek kartų buvo sakyta – po pamokų švariai nutrinti lentą! K.Saj.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • akuotinas — 2 ãkuotinas, à adj. (34b) akstinuotas, akuotuotas: Ãkuotinas pirštines reikia gerai išdžiovinti ir paskiaus ištrinti Grg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptrinti — aptrìnti, àptrina, aptrynė tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; MŽ, LL194 1. N kuo nors kiek patrinti, pabrūžinti: Aptrydavo su tuo akmenaičiu, ir neskaudėdavo smilkminiai Pgg. Karpą reik su silkės akimis aptrinti ir tas akis po ugnies pamesti, tad, sako,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitrinti — atitrìnti, atìtrina, atitrynė tr. KŽ, DŽ1, atatrìnti Š, Žl; RtŽ trinant atgaivinti: Atitrynė, dar atgaivino brolį Dr. Ta buvo nuslabnėjusi, stingo čia žemėn – Kazė tik beatitrynė Trk. Sako, vieną dieną buvo nublogęs, subėgo i Norkų šeimyna,… …   Dictionary of the Lithuanian Language